„Kažkada automobilis buvo prabangos, o dabar yra išgyvenimo reikalas. Jei kaime neturėsi automobilio, neturėsi ir darbo, nes jo tiesiog nepasieksi. Iki darbo vietos regionuose paprastai net autobusai nevažinėja arba jų grafikas neatitinka darbo laiko“, – taip, pasak Lazdijų rajone esančio Būdviečio seniūno Arūno Kundroto, automobilių taršos mokestis paveiks regionų gyventojus.
Nemaža tikimybė, jog Vyriausybės planuojamą automobilių taršos mokestį teks mokėti daugeliui vairuotojų. Planuojama, kad rinkliava bus vienkartinė, ją reikės mokėti kiekvieną kartą registruojant naudotą automobilį. Labiausiai teršiančių mašinų savininkams gali tekti atseikėti ir 1400 eurų, tačiau dažniausiai reikės mokėti mažiau. Kaina priklausys nuo automobilio galios, svorio ir kitų dedamųjų.
LRT.lt suskaičiavo, kad, pavyzdžiui, perkantieji populiariausią šalyje šeštos kartos „Volkswagen Passat“ automobilį turės susimokėti nuo 100 iki 250 eurų. Automobilių pardavėjai sako, kad tokias mašinas perka ir studentai, ir kaime gyvenantys pensininkai.
„Toks automobilis ypač mėgstamas regionuose, nes jis yra ekonomiškas. Galingesnį variklį su daugiau kilovatų mėgsta ir jaunimas. Pensininkai taip pat perka atitinkamus automobilius, ypač jei tai universalas, kuris yra talpus, galima nuvažiuoti ir į sodą, ir į kaimą“, – LRT RADIJUI sako Naudoto transporto pardavėjų asociacijos (NTPA) vadovas Vismantas Baršys.
V. Baršio teigimu, antras populiariausias automobilis – šeimyninis „Opel Zafira“, už kurį reikėtų mokėti nuo 100 iki 400 eurų.
„Tai yra nebrangus, geras, mažai gendantis ir saugus šeimos automobilis. Juo galima nuvykti ir į sodą, ir į kitą Europos šalį“, – teigia NTPA vadovas.
V. Baršys sako, kad kelis tūkstančius kainuojantis dyzelinis automobilis – dažnas mažesnes pajamas gaunančių žmonių pirkinys, esą todėl naujas mokestis labiausiai paveiktų regionuose gyvenančius žmones. Be to, pašnekovas įžvelgia ir kitų pavojų.
„Aišku, kad mokėsime daugiau, nes kažkam tą mokestį susimokėti reikės. Jeigu automobilis yra atsivežamas iš Europos ir norima jį parduoti, mokestis bus pridėtas prie kainos. Tai ypač sulėtins rinką. Prieš pirkdamas automobilį žmogus pagalvos, jog taip dažnai jo keisti neapsimokės, jei kiekvieną kartą registruojant bus taikomas šis mokestis“, – komentuoja V. Baršys.
A. Kundrotas situacijos nedramatizuoja, esą ten gyvenantys žmonės automobilius keičia gana retai, tačiau, sugedus senesnei transporto priemonei, perka ne pirmos jaunystės mašiną. Pasak seniūno, nors minėtas automobilių mokestis kišenes ir patuštintų, žmonės taršius automobilius vis tiek pirktų.
„Kažkada automobilis buvo prabangos, o dabar yra išgyvenimo reikalas. Jei kaime neturėsi automobilio, neturėsi ir darbo, nes jo tiesiog nepasieksi.
Iš darbo vietos paprastai net autobusai nevažinėja arba jų grafikas neatitinka darbo laiko. Toks darbo grafikas yra nebent dirbant valstybės tarnautoju, o juk daugiausia žmonės iš regionų dirba parduotuvėse ir panašiai“, – tikina A. Kundrotas.
Mokestį palaiko
Taršos mokestį palaikantis banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad papildomai nenorintys mokėti žmonės gali rinktis mažos galios automobilius, už kuriuos mokėti reikia arba labai mažai, arba išvis nereikia.
„Beveik visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus keturias, turi automobilių taršos mokestį ir tai yra susiję su įsipareigojimais mažinti anglies dvideginio kiekį. Kol kas Lietuva šių tikslų nepasiekė ir nuo jų tolsta, nes oro tarša didėja.
Tai yra nacionalinis mokestis, kurio nereikėtų vertinti per asmenines prizmes. Kaip bebūtų, jis nėra visuotinis, nes paliekama nemaža dalis automobilių, kurie visai nebus apmokestinti, nes jų tarša nesiekia 130 gramų anglies dvideginio vienam kilometrui“, – akcentuoja N. Mačiulis.
Tikslus mokesčio įstatymo projektas dar derinamas. Jam turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Planuojama, kad jis įsigalios jau nuo kitų metų, o tiems, kas vengs mokesčio, bus skiriama piniginė bauda.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
Lrt.lt
